- urzdinti
- ur̃zdinti (-yti K), -ina, -ino K.Būg, Rtr, BŽ278, FrnW, KŽ, ùrzdinti DŽ, NdŽ 1. caus. urzti 1: Kam šunį urzdini kišdamas lazdą? J. 2. tr. ūžinti, burzginti. | refl.: Vyras ùrzdinas su kokiu traktoreliu, blerbynele Akm. 3. refl. Ppl bartis: Ùrzdinamos ir ùrzdinamos su papuniu Žr. Anie ur̃zdinas, gyvena kaip šuo su kate Šv. 4. refl. nerimti, bruzdėti: Vaikus suvaro gulti, ale tie ùrzdinas ir ùrzdinas Žr. Kiaulės ur̃zdinas patvartė[je], būs lytaus Kl. 5. refl. delsti, lūkuriuoti: Ùrzdinos, laukė dar atšilimo ir apsikiauliojo su darbais, nebsuarė dirvų Ggr. \ urzdinti; paurzdinti
Dictionary of the Lithuanian Language.